2024 m. balandžio 3-5 dienomis NVSPL atstovai dalyvavo HERA organizuotame pasitarime Briuselyje. Vyko keturių šios organizacijos finansuojamų programų pradinis pasitarimas. Programos: „EU-HIP“ projektas vertina šalių narių pasirengimą ištirti bei pranešti su galimomis rizikomis ir ekstremaliomis situacijomis susijusias šalies problemas Athena platformoje (Lietuvą atstovauja ESSC); „EU-WISH“ bendroji veikla skirta įvertinti šalių strategiją, tirti nuotekas ir siūlyti tokį ištyrimo metodą kaip naują visuomenės sveikatos vertinimo sistemą (Lietuvą atstovauja NVSPL); „DURABLE“ projekte dalyvauja visuomenės sveikatos mokslininkai ir kritinių sveikatos situacijų modeliuotojai, kurie turi paruošti įvairių rizikų įvertinimo algoritmus bei pasiūlyti medicinos kontrpriemones joms įveikti arba suvaldyti (Lietuva neatstovaujama); „HERA“ projektas skirtas šalių nacionalinių laboratorijų pajėgumų stiprinimui, tobulinant ir diegiant užkrečiamųjų ligų sukėlėjų sekoskaitinius tyrimus bei ES šalių sugebėjimus vertinant protrūkius ir potencialias pandemines grėsmes tiek savo šalių ribose, tiek tarp kitų ES šalių (Lietuvą atstovauja NVSPL).
Visų šių programų tikslas yra greitai reaguoti ir informuoti Europos sveikatos institucijas apie kylančias biologines grėsmes bei infekcinių ligų sukėlėjus, turinčius galimą pandeminį potencialą.

Pasitarimo metu, HERA vadovai ir ECDC atstovai pristatė uždavinius, kuriuos turėtų spręsti ES šalių atstovai dalyvaujantys šiose programose. Buvo išreikšta mintis, kad iškelti tikslai bus sėkmingai įgyvendinti bendradarbiaujant tarp šalių ir projektų. Pirmoje sesijoje atskirų EU projektų komandų dalyviai bendravo tarpusavyje. Šalys turėjo pristatyti savo pasiekimus ir nesėkmes, siekiant programinių tikslų įgyvendinimo. Buvo labai įdomus organizatorių sprendimas, pasidalinti šalių problemomis su kitoms šalimis. Šalys, išklaususios kitų šalių problemas, turėjo viešai papasakoti, kokias sėkmes ir nesėkmes patyrę jų pašnekovai, dalyvaujantys projekte. Ypač buvo atkreiptas dėmesys kaip vykdoma komunikacija ir bendradarbiavimas su suinteresuotomis institucijomis tiek horizontaliame, tiek vertikaliame lygmenyje. Antroje pasitarimo dalyje buvo pateiktos užduotys, sprendžiamos specialiai surežisuotos problemos, tokios kaip AMR, vektorinių infekcijų protrūkiai bei kitos. Šalys, atstovaudamos skirtingas programas turėjo bendradarbiaudamos tarpusavyje, pasiūlyti šių sveikatos grėsmių valdymui bei kontrolei priemones ir sprendimus.
Vertinant pasitarimo rezultatus, susitikimo pabaigoje buvo siūloma, kad projektų koordinatoriai padėtų atskiroms šalims, ypač toms, kurios neturi didelės patirties sprendžiant su projektu įgyvendinimu susijusias problemas tiek techniniame, tiek komunikacijų lygmenyje. Susitikimo išvados – stiprinti bendradarbiavimą tarp ES šalių ir skirtingų programų, gerinant komunikaciją ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms Europos lygmeniu.


